Kas keistesnio Ženevoje? Rytdienos technologijos šiandien

Sunku rasti žiniasklaidos priemonę, kurioje nebūtų bent kartą paminėti įspūdingiausi 83-iosios Tarptautinės automobilių parodos Ženevoje eksponatai „italai“ – „Lamborhgini Veneno“, „Ferrari La Ferrari“, „Alfa Romeo 4С“… Todėl pažvelkime į parodą šiek tiek kitokiu kampu: kokios ateities technologijos „kankina“ naujų automobilių konstruktorių smegenis, ką neįprasto jie jau įgyvendino, ties kokiais projektais dirba dabar?

Prancūzai mokosi važiuoti „oru“

Ženevos parodos lankytojai šalia pasaulinės premjeros „Peugeot 2008“ SUV automobilio galėjo pamatyti ir šio modelio versiją „Peugeot 2008 HYbrid air“. Tai vienas inovatyviausių hibridinės technologijos pavyzdžių, tuoj pat sulaukusių itin didelio dėmesio. Analogišką modelį buvo galima išvysti ir to paties koncerno kito prancūziškų automobilių gamintojo stende – tai „Citroen Hybrid Air“. Nors kol kas tai tik koncepciniai modeliai, gamintojai žada, kad šie automobiliai B segmentą papildys jau 2016-aisiais.

„HYbrid air“ technologija nuo įprastinės skiriasi tuo, kad automobilyje nėra jokių baterijų, o jis varomas, naudojant 1,2 l darbinio tūrio trijų cilindrų benzininio agregato jėgą ir suslėgto oro energiją, išgaunamą hidrauliniu motoru. Pasak konstruktorių, tokio automobilio vairuotojas gali pasirinkti vieną iš trijų važiavimo režimų.

„Oro“ režimas tinkamiausias mieste, mat nenaudodamas benzino automobilis į aplinką neišmeta ir jokių teršalų. „Benzino“ režimas tinkamiausias, važiuojant pastoviu greičiu užmiesčio keliais ir automagistralėmis. Trečiasis režimas skirtas mišrioms eismo sąlygoms, kai pervažiavimus tarp objektų tenka derinti su dažnu stabdymu ir akseleravimu: tuo pat metu veikia abu jėgos agregatai, o elektroninė sistema EGC (Electronic Gearbox Control), atsižvelgiant į eismo situaciją, parenka optimalias jų darbo proporcijas. Važiuojant mišriuoju režimu, vidutinės „Peugeot 2008 HYbrid air“ irt „Citroen Hybrid Air“ degalų sąnaudos nesiekia net 3 l/100 km, o CO₂ tarša – 69 g/km.

Pirmasis serijinis įkraunamas dyzelinis hibridas

Kol „oro hibridų“ ateitis vis dar kybo ore, „Volvo“ Ženevoje pristatė savo premjerą – pirmąjį serijinės gamybos iš elektros tinklo įkraunamą dyzelinį hibridą „Volvo V60 Plug-in Hybrid“. Šiuo automobiliu konstruktoriams pavyko pasiekti įspūdingą jėgos, sportiškumo ir ekonomijos derinį.

Dyzeliniu 215 AG ir elektriniu 70 AG varikliais „apginkluotas“ automobilis iki 100 km/h įsibėgėja vos per 6 sek., jo maksimalus greitis siekia 230 km/h. O vidutinės šio automobilio degalų sąnaudos važiuojant mišriu režimu tėra vos 1,8 l/100 km, CO₂tarša – 48 g/km. Maža to, automobilis gali būti varomas ir visais keturiais, ir tik priekiniais, ir tik galiniais ratais, o elektros variklis pajėgus pasiekti per 120 km/h greitį, kas, pasak „Volvo“ inžinierių, net ir vadinamojo drifto ant ledo mėgėjams suteiktų pakankamai azarto.

Netikėtas vokiečių sprendimas

2012-ųjų rudenį Paryžiaus automobilių parodoje pristatyto „AUDI A3 Sportback“ šeimą šiemet papildė „A3 g-tron“ versija, varoma benzinu ir CNG (suslėgtomis gamtinėmis dujomis, kitaip dar vadinamomis metanu). Įdomu tai, kad vokiečių koncernas, CNG dujų įrangą integravęs į daugelį VW modelių, šįkart pasirinko AUDI.

CNG technologija jau nėra naujovė – ji gana plačiai paplitusi Vokietijoje, Italijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse. Šiuokart labiau stebina tai, kad AUDI konstruktoriai, siekdami naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, sukūrė visą holistinę energijos grandinę.

„AUDI A3 Sportback g-tron“ modelyje sumontuotas 1.4 TFSI 110 AG variklis, varomas benzinu ir nauja medžiaga – sintetiniu metanu „Audi e-gas“, kuris bus gaminamas Vokietijoje specialiai tam pastatytoje gamykloje, naudojančioje atsinaujinančią energiją. Šių dujų tiekimui numatoma panaudoti CNG degalinių tinklą, nes sintetinis metanas savo savybėmis identiškas natūraliam.

Bevielis elektrinio automobilio įkrovimas – visai realus

Įspūdį paliko ir „Premium“ klasės limuzinas „Infiniti LE Concept“, sukurtas ant „Nissan Leaf“ platformos. Šio „Infinity“ vardo raidės LE perteikia automobilio esmę: L reiškia „luxury“ (prabanga), o E – elektra.

Ištaigingas dizainas, galingas elektrinis variklis su nuline CO₂ tarša ir… jokių įkrovimui skirtų kištukų ar kabelių. Šiame automobilyje elektros energija į bateriją saugiai perduodama bevieliu būdu, pasinaudojant magnetinės indukcijos principu. Vairuotojui net nereikia išlipti iš automobilio – „Intelligent Park Assist“ sistema pati pastato automobilį į tinkamiausią įkrovimo platformos atžvilgiu poziciją. Ir nors iš pirmo žvilgsnio visa tai atrodo begėdiškai įžūlu, gamintojai žada, kad ši fantazija jau 2014 metais virs tikrove.

Be abejo, yra ir daugiau gamintojų, kurie eksperimentuoja su elektromobilio bevielio įkrovimo galimybe.

Pavyzdžiui, Ženevoje taip pat buvo pristatytas ir koncepcinis „Mitsubishi CA-MiEV“, kuris nuo jau pažįstamo i-MiEV pirmiausia skiriasi tuo, kad turi gerokai talpesnę 28kWh ličio jonų bateriją, kuri, remiantis „Mitsubishi“ specialistų skaičiavimais, leis vienu įkrovimu nuvažiuoti net iki 300 km. Taip pat šis automobilis „išmokytas“ priimti duomenis iš išmaniojo telefono arba išsiųsti elektroninį laišką šeimininkui tuo atveju, jei buvo pavogtas…

Vairuotojų nebereikės?

Dar viena kryptis, ties kuria pastaruoju metu aktyviai dirba kai kurie automobilių kūrėjai – transporto priemonės, gebančios važiuoti be vairuotojo (self-driving cars; autonomic vehicles). Yra teigiama, kad tai net saugiau, nes elektroniniais prietaisais automobilis valdomas tiksliau ir taip išvengiama žmogaus daromų klaidų. Taigi į lengvąjį automobilį įsėdi lyg keleivis į visuomeninį autobusą, tik keliauji ne bendruoju, o individualiu maršrutu – automobilis išmaniųjų technologijų pagalba „kalbasi“ su kitomis transporto priemonėmis bei įvairiais kitais „protingais“ objektais mieste ir taip parenka optimalią kelionės trajektoriją.

Vienas tokių išmaniųjų miesto modelių savo ryškia išvaizda traukė dėmesį ir Ženevoje. Tai koncepcinis „Link&Go”. Ar galėtumėte jau šiandien įsivaizduoti: atvykstate su draugais į restoraną, sustojate tiesiai prie jo durų, išlipate iš automobilio, o jis pats vienas nuvažiuoja į stovėjimui skirtą vietą ir, maža to, kol jūs mėgaujatės vakariene, dar ir įkrauna savo akumuliatorių? Kai jau norite išvykti, savo automobilį tiesiog išsikviečiate išmaniuoju telefonu… „Link&Go” kol kas yra tarpinis variantas tarp visiškai autonomiškai veikiančio automobilio ir vairuotojo valdomos transporto priemonės. Tačiau tam tikrose vietose, kur tai yra pakankamai saugu, jis gali judėti visiškai savarankiškai. Be to, vairuotojo sėdynė apsisuka, tad kelionės metu galima mėgautis bendravimu su keleiviais arba naudotis automobilyje sumontuota multimedija.

Ateities miesto transporto tema verta atskiro straipsnio. Vienvietės ar dvivietės transporto priemonės, nedideli taksi-autobusiukai… Parodoje visi jie išsiskyrė ne tik aplinkos neteršiančiais techniniais sprendimais, bet ir akį traukiančiu futuristiniu dizainu.

Įdomu, po kurios parodos rašysime apie skraidančius automobilius, kurie savo energijos atsargas sugebės papildyti net nenutraukdami kelionės?

Vaida Balčiūnienė, Ecodriving LT

******

Tarptautinė automobilių paroda, kiekvieną pavasarį į Ženevos „Palexpo“ rūmus sutraukianti šimtus tūkstančių mėgėjų ir specialistų, šiemet ir vėl neužleido pozicijų, išlikdama vienu iš svarbiausių automobilių pasaulio metinių įvykių. Šiemet parodoje registruota 690 000 lankytojų.

260 parodos dalyvių pristatė per 900 automobilių, tarp jų net 130 buvo pasaulio ar Europos premjeros. Rekordiškai daug – net 10% iš 900 parodoje pristatytų automobilių buvo „žalieji“, t.y. alternatyviųjų technologijų transporto priemonės ir tie įprastais degalais varomi automobiliai, kurių CO₂ tarša nesiekia 100 g/km.

Straipsnyje panaudotos parodos organizatorių oficialiai skelbiamos nuotraukos.