fbpx

Žaliasis kursas vis dažniau verčia mus susimąstyti apie tai, kaip gyvensim netolimoje ateityje – kokias transporto priemones ir būdus rinksimės, kaip keisime savo keliavimo įpročius, kokios inovacijos užtikrins mūsų gyvenimo kokybę? Visas transporto – sausumos, oro ir vandens  – sektorius susiduria su itin dideliais iššūkiais ir jau pačiu artimiausiu metu turės patirti esminius pokyčius.

„Žaliasis kursas“ – klimato neutralumui užtikrinti

Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas bei iškastinių resursų išsekimas kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui. Europos žaliasis kursas padės įveikti šiuos iššūkius ir prisidės prie to, kad ES taptų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika.

Siekdama gerinti dabartinių ir būsimų kartų visuomenės gyvenimo kokybę, kuriant modernią ir konkurencingą ekonomiką, EK parengė ambicingą tvaraus ekonomikos augimo strategiją – žaliąjį kursą, kuriame įtvirtinti du pagrindiniai tikslai – užtikrinti, jog iki 2050 m. ES taptų neutralia klimato kaitai bei atsieti ekonomikos augimą nuo vis didesnio iškastinių išteklių naudojimo.

Kaip tarpinį žingsnį siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, ES įsipareigojo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m. sumažinti bent 55 %.

Numatytos priemonės apima daugybę sričių, tarp jų – energetika, pramonė, žemės ūkis ir, žinoma, transportas. Yra apskaičiuota, jog siekiant tikslo ES užtikrinti neutralų poveikį klimatui, transporto sektoriuje išmetamas teršalų kiekis iki 2050 m. turės sumažėti net 90 %.

Transporto transformacijos Europoje

Dar 2020 metais Europoje buvo užsibrėžtas tikslas, kad 2030 metais ES turės 9 kartus daugiau elektromobilių (per 30 mln.) ir 18 kartų daugiau įkrovimo stotelių (2,7 mln.).

Numatoma, jog inivatyvumo linkme sparčiai judės krovininio transporto įvairovė – atitinkamai vyks labai spartus transporto parkų atsinaujinimas. Bent kol kas elektra varomos krovininės transporto priemonės yra labiau tinkamos trumpesnių maršrutų įveikimui, todėl tikimasi, kad ilgųjų distancijų maršrutuose dominuos dujomis bei vandeniliu varomos transporto priemonės.

Beje, vandeniliu varomus agregatus yra numatyta integruoti  ir transformuojant geležinkelio bei vandens transportą. Pavyzdžiui, Vokietijoje jau pristatytas pirmasis pasaulyje vandeniliu varomas traukinys, o panaši technologija aktyviai tyrinėjama ir Prancūzijoje bei Didžiojoje Britanijoje.

Kaip tikslo siekiama Lietuvoje

Kaip „žaliąjį kursą“ vykdys Lietuva, kurios transporto parkas – vienas „seniausių“ Europoje? Pavyzdžiui, 2022 m. sausio 1 d. duomenimis M1 kategorijos transporto parko amžius Lietuvoje buvo 15,9 metų.

Kaip pakeisti lietuvio mentalitetą, kai istoriškai susiformavo įpročiai važinėti geriau senu, bet geriau aukštesnės klasės automobiliu? Kad geriau (ir pripažinkim – kol kas, deja, daug patogiau) turėti savo automobilį beveik kiekvienam vairuojančiam šeimos nariui?

Buvome likę Europos „uodegoje“ ir pagal tai, kad iš esmės neturėjome jokio taršos mokesčio, kaip sverto, nors kiek galinčio veikti transporto parko atsinaujinimo procesą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. pradėtas taikyti transporto priemonės registracijos mokestis pagal jų išmetamą CO2 kiekį, tačiau ir toliau netyla diskusijos dėl šio mokesčio skaičiavimo tvarkos.

Akivaizdu, kad Lietuvoje ES numatytas priemones įgyvendinti bus sudėtingiau, nei daugelyje kitų šalių. Taigi, kas jau daroma šiuo klausimu? Kur planuojama nukreipti investicijas?

Miestuose yra sutelkta apie 90 % visos taršos, todėl tai bus viena svarbiausių krypčių. Taigi, kas šiuo metu vyksta miestuose? Stebime tam tikrų transporto priemonių naudojimo ribojimus, perorganizuojant eismą. Stebime viešojo transporto pokyčius. Taip pat vyksta dviračių takų plėtra, skatinant vis daugiau miesto gyventojų automobilius iškeisti į dviračius bei paspirtukus, kas, deja, jau atvedė prie naujų eismo saugumo iššūkių – auga tokiuose incidentuose sužalojamų žmonių skaičius. Planuojama iki 2024 m. bendrą dviračių takų skaičių padidinti bent 20 proc., įskaitant esamų takų atkūrimą. Iki 2030 m. kelionių mieste viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiu turėtų sudaryti bent 60 % (šiuo metu 45 %).

Pokyčiai vyksta ir geležinkelyje. Nors šiuo metu elektrifikuota tik 9 % Lietuvos geležinkelių tinklo, 2023 metų pabaigoje užbaigus Vilniaus-Klaipėdos geležinkelio elektrifikavimo projektą, šis skaičius išaugs iki 30 proc. Tai sumažins CO2 emisiją maždaug 150 000 tonų per metus, kas prilygsta maždaug 83 000 automobilių per metus išmetamam CO2 kiekiui.

Elektromobiliai Lietuvoje

Numatoma, kad iki 2030 metų apie 20 % Lietuvos lengvųjų automobilių parko sudarys elektromobiliai, bus įrengta 60 000 viešųjų ir privačių elektromobilių įkrovimo punktų.

Kaip gi bus siekiama gerokai padidinti elektromobilių skaičių mūsų gatvėse? Kompensacijos, skiriamos naujai įsigijus elektromobilį, regis, išjudino rinką iš “nulinio” taško. Per 2021-uosius metus, lyginant su 2020 metais, naujų vien tik elektra varomų (grynųjų) elektromobilių pardavimai Lietuvoje išaugo trigubai – jei 2020 m. buvo registruoti 453 elektromobiliai, tai 2021 metais jau net 1320 elektromobiliai.

Bendras grynųjų lengvųjų elektromobilių (M1 kategorijos) parkas 2022 m. sausio 1 d. pasiekė 4841 vnt., kas sudarė vos 0.3 %. Taigi, ar esamų priemonių tikrai pakanka, kad pasiektume užsibrėžtus 20 %? Turbūt kiekvienam akivaizdu, kad tempai gerokai per lėti.

Elektromobilių įkrovimo punktų plėtros tema – dar viena sritis, susidurianti su problemomis, sąlygotomis dabartinės miestų infrastruktūros bei reikalaujanti labai didelių investicijų. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) 2020 m. duomenimis Lietuva yra trečia mažiausią elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą turinti šalis tarp 27 Europos Sąjungos valstybių…

Nors užmojai dideli, juos pasiekti bus labai sudėtinga, nes elektromobilių proveržis įvyks tik tuomet, kai absoliuti dauguma gyventojų turės galimybę įkrauti savo elektromobilį ne kur nors greitkelyje ar prie prekybos centro, o savo gyvenamosios aplinkos ribose.

Ką galime nuveikti mes patys?

Kiekvienas sąmoningas pilietis, nepriklausomai nuo to, ar jis gali sau leisti įsigyti naują automobilį, gali prisidėti prie bendro mūsų planetos klimato neutralumo siekio.

Atsakymas labai paprastas:

  • Jei gali, nevažiuok – geriau eik.
  • Kur įmanoma, automobilį keisk į viešojo transporto priemonę, dviratį ar paspirtuką.
  • Jei vairuoji, pasidomėk išmanaus vairavimo – ekovairavimo – principais ir taikyk juos, taip sutaupydamas 5-15 % degalų, o atitinkamai sumažindamas ir aplinkos taršą…

Atsiliepimai

Naujienos