Pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje diskutuojama apie tai, kad automobilių skaičiaus didėjimas sukelia vis daugiau ekologinių problemų – juk transportas yra vienas iš didžiausių aplinkos teršėjų.
Miestų gyventojai skęsta smoge, įkvėpdami vis daugiau teršalų, o automobilių išmetamos kenksmingos dujos ir toliau ardo ozono sluoksnį. Lietuvos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – autotransporto teršalai sudaro apie septyniasdešimt procentų visų šalies teršalų. Tokie skaičiai verčia sunerimti – jei tokiais mastais bus kenkiama ekosistemai, tikėtina, kad padaugės ne tik kvėpavimo takų ligų, bet ir vėžinių susirgimų.
Lietuvoje kasmet vyksta įvairių iniciatyvų, remiamų Europos Sąjungos (ES) ir skirtų mažinti transporto sukeliamam neigiamam poveikiui aplinkai, tačiau ne visos jos duoda norimų rezultatų – transporto sunaudojamas energijos kiekis turi būti gerokai mažesnis nei yra šiuo metu. Be to, oro kokybės tikrinimo stotys visoje Europoje vienbalsiai tvirtina, kad sostinėse ir kituose dideliuose miestuose beveik visur yra viršijamas leistinas azoto dioksido bei kietųjų dalelių lygis. Šie teršalai itin kenkia kraujagyslių sistemai bei plaučiams.
Vienas iš galimų ir aplinkosaugos ekspertų vienbalsiai pripažįstamų būdų mažinti autotransporto žalingą poveikį aplinkai – ekovairavimas. Pažangiausiose ES šalyse šis vairavimo būdas yra taikomas jau daugiau nei dešimtmetį. Lietuvoje juo susidomėta visai neseniai – vyksta praktiniai mokymai, konferencijos, susitikimai su šioje srityje pažengusių šalių atstovais. Ekovairavimas yra apibrėžiamas kaip atsakingas ir racionalus vairavimas, kurio metu taupomi degalai, į aplinką išmetama mažiau kenksmingų medžiagų. Įmonės „Ecodriving LT“, mokančios vairuotojus, kaip sutaupyti degalų ir sumažinti poveikį klimato kaitai, atstovai pabrėžia, jog sudeginus vieną litrą degalų, susidaro apie 2,5 kg anglies dioksido (degant benzinui šiek tiek mažiau, degant dyzelinui – šiek tiek daugiau).
„Paskaičiuokime: jei iki mokymų lengvojo automobilio vidutinės degalų sąnaudos buvo, pavyzdžiui, 6 l/100 km, tai jis, nuvažiuodamas 100 km, į aplinką išmesdavo apie 150 kg CO2. Po mokymų vidutinėms degalų sąnaudoms sumažėjus iki 5 l/100 km, tas pats maršrutas užteršiamas net 12,5 kg CO2 mažiau. Ir tai tik CO2. Dar atskirai galima apskaičiuoti daugybę kitų į aplinką išmetamų medžiagų, tarp jų ir toksiškų, kurios labai pavojingos sveikatai“, – ekologiško vairavimo naudą žmogui ir aplinkai aiškina „Ecodriving LT“ direktorė Vaida Balčiūnienė.
Pasak jos, paprasčiausia ekovairavimo mokymų rezultatą išreikšti degalų sąnaudomis. „Praktinės pamokos, kuri trunka vos valandą arba pusantros, metu vairavimo treneris padeda vairuotojui atrasti savo rezervą – vidutiniškai tai yra 15 proc. mažesnės degalų sąnaudos. Žinoma, vairuotojai iš tokių mokymų „pasiima” ir toliau naudoja tik tai, ką sugebėjo per trumpą laiką įsisavinti, ir tai, kas jiems geriausiai sekėsi ar yra priimtina, tad ilgalaikis mokymų efektas yra 7–10 proc., o tai įprastai sudaro 0,5–1,5 l/100 km mažesnes degalų sąnaudas. Skaičiai atrodo gal ir nedideli, tačiau paskaičiavus, kokios sumos susidaro per metus, o juo labiau visos įmonės transporto parko mastu, skaičiai tampa įspūdingi. Jei analizuotume sunkiasvorio transporto atvejus, šie skaičiai būtų kelis kartus didesni“, – apžvelgia ekovairavimo ekspertai.
Ekovairavimo principai itin veiksmingi važinėjant mieste, o juos kol kas mūsų šalyje taiko mažai vairuotojų, nepaisant to, jog šis vairavimo būdas yra didžiulis mūsų vairuotojų visuomenės rezervas – ir mažinant degalų suvartojimą, ir aplinkos užterštumą bei gerinant gyventojų sveikatos būklę.
Straipsnį parengė portalas tv3.lt. Nuoroda
