Gegužės 6 d., pirmąją automobilių, logistikos ir transporto parodos ALT2011 dieną, Vilniuje, parodų centre “Litexpo” įvykusi ekoiniciatyvos konferencija “Noriu vairuoti žalią!” palietė esamo Lietuvos automobilių parko klausimą, aptarė artimiausius veiksmus, siekiant mažinti jo skleidžiamą taršą, o taip pat technologiškai naujų transporto priemonių integravimo į mūsų gyvenimą perspektyvas.
Europos Bendrijos Komisijos parengta Europos netaršių ir efektyviai energiją naudojančių transporto priemonių strategija numato, kad iki 2050 m. išmetamų anglies junginių kiekis turi būti sumažintas 80–95 proc. Transporto priemonės su vidaus degimo varikliu, šiandien išskiriančios beveik 25% Europoje išmetamo anglies dioksido, o taip pat anglies bei azoto monoksidus ir kitas žmogaus sveikatai kenksmingas smulkiąsias daleles, neišvengiamai turės užleisti pozicijas alternatyvioms technologijoms.
Pastaruoju metu populiariausi automobilių gamintojai daugiausia dėmesio skiria hibridinių bei visiškai elektrinių transporto priemonių kūrimui. Planuojama, kad jau tarpiniais 2030 metais elektrinės transporto priemonės su baterijomis sudarys iki 30 % , o elektros-hibridinės, įkraunamos laidu (plug-in) – 20 % ES naujų automobilių rinkos. Kad tai būtų pasiekta, imamasi reglamentuoti elektra varomas transporto priemones visos Europos mastu.
Numatyta, kad iki 2011 m. vidurio bus parengtos veiksmų gairės, apimsiančios esmines elektromobilių rinkos plėtros sritis, t. y. bus taikomas finansinis skatinimas, patekimas į rinką, standartizacija, infrastruktūra, energijos gamyba ir paskirstymas, baterijų perdirbimas ir įvežimas.
Konferencijos „Noriu vairuoti žalią!“ pranešėjai – LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Andrius Burba bei LR Susisiekimo ministerijos Transporto politikos departamento Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas Gražvydas Jakubauskas – informavo, jog Lietuvoje, bendradarbiaujant valstybės institucijoms, verslui ir mokslui, bus atlikta kompleksinė elektromobilių plėtros Lietuvoje analizė bei suformuotos šios srities politikos gairės, įvertintos galimybės ekonominėmis priemonėmis skatinti elektromobilių įsigijimą ir naudojimą.
Taip pat pažymėta, jog Lietuva, kaip ir Estija, ketina pasinaudoti Kioto Protokolo nubrėžtomis galimybės iškeisti nepanaudotus taršos leidimus į šalies ekotransporto infrastruktūros kūrimą.
Ekologiškos kultūros asociacijos valdybos narys Marious Tarvydas konferencijoje pristatė tyrimą, nusakantį Lietuvos gyventojų požiūrį į aplinkos tvarkymo klausimą: deja, labai didelė dalis mūsų gyventojų yra įsitikinę, jog tai tik valdžios reikalas, o ne jų pačių asmeninė atsakomybė. Be to, beveik trys ketvirtadaliai gyventojų deklaruoja savo pastangas neteršti aplinkos, tačiau realiai tai daro tik ketvirtadalis. Tai didžiausios „žirklės“ tarp norų ir realių darbų visoje ES.
Konferencijoje „Noriu vairuoti žalią!“, remiantis Lietuvoje į elektrinius perdirbtų automobilių pavyzdžiais, Lietuvos elektromobilių asociacijos direktorius Vaidotas Lašas išsamiai pristatė dabartines elektromobilių technines savybes bei jų ekonominę ir ekologinę naudą, įprastų automobilių perdirbimo į elektrinius galimybes ir vystymosi perspektyvas. Vienas iš įdomesnių naujų projektų – elektrinis motokroso motociklas, kuris veikia taip tyliai, kad gali būti naudojamas net mieste.
Ekovairavimo mokymo bendrovė „Ecodriving LT“, šios konferencijos iniciatorė, pristatė klausytojams dar vieną, Lietuvoje gana naują ir dar neįprastą temą. 
Ekovairavimo lektorius Vitoldas Milius papasakojo, kaip išmokti vairuoti ekonomiškai. Jau šiandien bet kuris vairuotojas, nelaukdamas, kol pajėgs įsigyti naują pažangesnį automobilį su vidaus degimo varikliu ar, juolab, elektrinį automobilį, gali taikyti ekovairavimo principus ir taip pats asmeniškai prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.
„Ecodriving LT“, kartu su Ekologiškos kultūros asociacija organizuodama konferenciją „Noriu vairuoti žalią!“, siekė prisidėti prie visuomenės informavimo bei skatinimo ieškoti būdų, kaip „atjauninti“ Lietuvos automobilių parką, priartėjant prie ES šalyse nusistovėjusio automobilių parko amžiaus vidurkio. Konferencija nebuvo vienkartinis renginys, ekoiniciatyvą ketinama tęsti ir toliau.
