Ką realiai sugeba pradedantieji vairuotojai ir apie ką nebegalvoja patyrę vairuotojai. Neretai rizikuoja ir vieni, ir kiti…
Saugaus vairavimo tema be galo plati, tad šiandien palieskime tik vieną jos aspektą: „pradinukai“ ir patyrę vairuotojai – ko nemoka vieni ir apie ką dažnai negalvoja arba „pamiršta“ kiti? Ar tikrai pakanka tų vairavimo įgūdžių, kuriuos gauname vairavimo mokykloje arba patirties, daug metų vairuojant?
Pradedantieji – ką jie realiai žino ir sugeba
Kasmet vairuotojo pažymėjimą gauna daugiau, nei 40 000 asmenų, didžioji jų dalis – 18-23 metų jaunimas. Su kokiais iššūkiais jie susiduria, išvažiavę į gatvę? Ar mes, jau patyrę vairuotojai, visada prisimename, jog gatvėmis važinėja itin skirtingų gebėjimų vairuotojai?
Deja, iš patirties, dirbant su vairavimo instruktoriais bei egzaminuotojais, tenka konstatuoti liūdną faktą, jog šiandien vairavimo mokyklos, besistengdamos prisitraukti klientus kuo mažesne mokymo kaina, būsimuosius vairuotojus rengia tik „išlaikyti egzaminą“, o ne „vairuoti“…
Didžiulė vairavimo mokyklų tarpusavio konkurencija, o dažnai ir naivus pačių besimokančiųjų ar jų tėvų tikėjimas (o kartais net reikalavimas!), jog išmokti vairuoti pakanka valstybės nustatytų privalomų minimalių – 40 val. teorijos ir 30 val. praktikos – valandų, veda link to, kad vairuotojų parengimas yra virtęs tiesiog greito paruošimo konvejeriu.
Tai reiškia tik viena: mokytis iš tiesų vairuoti šie asmenys pradeda, jau savarankiškai patekę į eismo srautą. Pavyzdžiui, dėl laiko stokos labai reta mokykla Lietuvoje „pradinukus“ praktikoje moko vieno iš pačių pavojingiausių manevrų – lenkimo. O gebėjimas teisingai įvertinti greičio pavojų? O vairavimas tamsoje arba užmiestyje?.. Jaunam vairuotojui realybėje iškyla daugybė klausimų, atsakymus į kuriuos jis dažniausiai turi rasti jau vienas pats.
Vairavimo specialistai pastebi liūdną tendenciją, kad labai dažnai į autoįvykius patenka arba juos sukelia asmenys, kurių vairavimo stažas yra ne vos keli mėnesiai, o 1-2 metai. Paprastai „sparnai užauga“ šiek tiek pavairavus, kai nugalimas pirmasis jaudulys ir pradeda atrodyti, kad jau viską moku…
Ypatingai svarbu, kad jaunų vairuotojų artimieji taip pat ruoštųsi šiam momentui ir „pagautų“ jį laiku – kad užkirstų kelią galimoms nelaimėms. Šiek tiek pavažinėjus, jaunam vairuotojui labai praverčia dar kartą padirbėti su vairavimo treneriais, gebančiais jiems argumentuotai išaiškinti pavojingiausias situacijas kelyje ir akcentuoti, ką jie privalo nedelsiant taisyti.
O su kokiais iššūkiais susiduria patyrę vairuotojai?
Kuo ilgiau ir kuo dažniau vairuojame, tuo vairavimas tampa vis įprastesnis veiksmas – kaip valgymas ar koks nors kitas neįpareigojantis užsiėmimas, pavyzdžiui, vasarą nupjauti žolę kieme… Deja, dažnas vairavimą intepretuoja kaip „nieko neveikimą“, t.y. tuo metu galima paskambinti telefonu ir sutvarkyti daugybę verslo ar asmeninių reikalų… O po to kartais stebimės: pervažiavau visą miestą, o neatsimenu, nei kur važiavau, nei kaip… Kalbėjimas telefonu – atskira tema. Tyrimais įrodyta, kad net naudojantis laisvų rankų įranga, tai yra pavojinga, nes mūsų mintys kažkur „ten“, pokalbyje, bet tikrai ne kelyje…
Taigi, vairavimo patyrimas turi dvejopą prasmę: gerąją, nes daug ką sugebame atlikti automatiškai, ir blogąją, nes automatiškai atliekamas veiksmas „užliūliuoja“ ir prarandame budrumą.
Mokymų metu pastebėjome, kad net ir didelį stažą turintys ir labai daug vairuojantys asmenys būna primiršę KET, be to, išlenda ir kitokių ilgalaikių spragų, kurios, jei nėra su kuo išsiaiškinti, niekur nedingsta ir bet kada gali tapti autoįvykio priežastimi.
Dažnai iškyla diskusijos dėl įvairaus tipo sankryžų, pvz., Lietuvoje vis daugėja mažųjų žiedų, tačiau paaiškėjo, kad vairuotojai visiškai skirtingai interpretuoja važiavimo pirmenybę jais. O kai kurie net nežino, kaip teisingai elgtis įvažiuojant ir į įprastą žiedinę sankryžą.
Potencialiai labai pavojingos situacijos susidaro važiuojant naktį – artimųjų šviesų apšviečiamas laukas yra gerokai trumpesnis už galimą automobilio stabdymo atstumą. Dauguma vairuotojų apie tai net nesusimąsto ir nemažina greičio.
Kokius vairavimo įgūdžių tobulinimo mokymus pasirinkti?
Paprastai daugelis galvoja, kad jei pasimokys ekstremalaus vairavimo gudrybių, tai jau ir bus tai, ko jam labiausiai trūko. Tačiau neįvertinama, jog norint tokius patarimus panaudoti praktikoje, reikia nuolat treniruotis. O juk išties ekstremaliose situacijose klysta net autosportininkai, kurie tų treniruočių turi daugiau, nei bet kas kitas, be to, ir jų psichomotoriniai gebėjimai gerokai skiriasi nuo eilinių žmonių.
Taigi, pagalvokime, kas teisingiau: mėginti išsisukinėti iš ekstremalios situacijos ar pasistengti į jas nepatekti, laikantis saugaus vairavimo principų ir iš anksto priimant teisingus sprendimus?
Be to, dažnai neįvertinama, jog yra visa eilė temų, kurias vairuotojams labai naudinga išdiskutuoti ir prisiminti teorinių mokymų metu. Tai ir jau paminėtos žiedinės sankryžos bei važiavimas naktį, ir automobilio aktyviųjų apsaugos sistemų veikimas, ir teisingas „žiūrėjimas“ bei situacijos matymas, ir tinkamas naudojimasis automobilio veidrodėliais, ir dar daugybė kitų klausimų, kuriems praktinių mokymų metu, skiriant daugiau dėmesio automobilio valdymo technikai, tiesiog nėra sąlygų išsiaiškinti.
Turbūt daugelis sutiks, jog vairavimo įgūdžiams, kaip ir profesinėms žinioms, taip pat privalome nuolat skirti dėmesio, nes automobilis jau seniai tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi, o pasaulis aplink mus nuolat kinta…
Jei perskaičius Jums kilo klausimų ir norėtumėte pasidomėti papildomais vairavimo įgūdžių mokymais sau, savo kompanijos darbuotojams ar šeimos nariams, prašau kreiptis tel. +370 687 73005 arba el.paštu info@ecodriving.lt.
